DK 120 str. 3 d. įtvirtinta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
DK 141 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas [...]
DK 176 straipsnyje reglamentuojamas kasmetinių atostogų apmokėjimas. DK 176 str. 2 d. įtvirtinta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne [...]
Prastova ne dėl darbuotojo kaltės įforminama darbdavio įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma: darbuotojų kategorijos, kurioms yra skelbiama prastova, prastovos pradžia ir pabaiga, apmokėjimo už prastovą tvarka pagal Darbo kodekso 195 straipsnyje arba įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytus reikalavimus, darbuotojų buvimo (nebuvimo) savo darbo vietoje prastovos laiku ir jo apmokėjimo tvarka, kito darbo siūlymo (nesiūlymo) klausimai ir panašiai. [...]
Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuoja DK 194 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, [...]
2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „poilsio laikas“ – tai visoks laikas, kuris nėra darbo laikas. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti darbuotojo teisę į kasmetines atostogas. Kai darbdaviui kyla būtinybė atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų, taikomas DK [...]
DK 169 str. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) yra nustatyta bendroji kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, t. y. minimame straipsnyje yra įtvirtinta, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (DK 169 str. 1 d.). Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo [...]
DK 170 str. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) įtvirtinti laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas; 2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis; 3) [...]
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl taikytinos teisės turint užsienio elementą, darbo sutarties šalys gali pasirinkti taikytiną teisę tiek visai darbo sutarčiai, tiek jos daliai. Pasirinkimas turi būti išreikštas tiesiogiai arba akivaizdžiai numanomas iš darbo sutarties sąlygų ar kitų aplinkybių. Dėl to, kad šalys pasirinko taikytiną teisę, darbuotojo apsaugos srityje nenustoja galios imperatyvios teisės normos tos valstybės, [...]
