Grįžti į kategorijas
Su asmeniu visuomenei naudingai veiklai atlikti turi būti sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Ši sutartis yra civilinė ir jai galioja Lietuvos Respublikos civilinio, ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys turi dirbti nesaugiai. Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones. Taip pat, jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis.
Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti darbdavys, priklausomai nuo įmonės dydžio, darbuotojų skaičiaus bei vykdomos veiklos rizikingumo, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį ir pirkti išorės paslaugas iš juridinio ar fizinio asmens. Mažose įmonėse (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali vykdyti pats darbdavys, atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuostatomis, darbdavio paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui ir turi būti jam tiesiogiai pavaldūs.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnis ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) reglamentuoja, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ( Žin. 2003, Nr. 70-3170), darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant pakankamą oro temperatūrą darbo vietose. Patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 ( Žin., 2004, Nr. 45-1485). Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)). Pvz:. dirbant biure, šaltuoju metų laiku, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant (darbo sunkumo kategorija Ib), darbo patalpų oro temperatūra turėtų būti 20 – 24 ◦C, oro santykinis drėgnumas iki 75 %, oro judėjimo greitis – ne daugiau kaip 0,2 m/s. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę: reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; įrengtų kolektyvines apsaugos priemones; pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.
Krovinių kėlimą rankomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis ( Žin., 2006, Nr. 116-4417). Reikalavimai nustato būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus tvarkant krovinius rankomis, kur yra rizika darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. Pasak šio teisės akto, krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. Krovinių kėlimas rankomis priskiriamas ergonominiams veiksniams. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo įmonėje tvarką ir bendrąsias prevencijos priemones dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai rizikos veiksniai nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtinti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai ( Žin., 2005, Nr. 95-3536). Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai nustato, kad vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą negali viršyti moterims 10 kg., vyrams – 30 kg. Visuomenei naudingos veiklos organizatorius pildo visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą (Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 3 priedas), nurodydamas asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, asmuo turi būti instruktuojamas.