Remiantis Darbo kodekso 180 str. 4 d., visais atvejais (išskyrus, kai įmonė visiškai likviduojama), kai darbuotojas sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų, jam turi būti suteikiama darbo sutartyje sulygta darbo vieta (pareigos).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punktą, tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus šio nutarimo 3 [...]
Jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip atskira savarankiška darbo sutartis. Darytina išvada, kad darbuotojui dirbant vienoje darbovietėje papildomą darbą, t. y. susiklosčius vienam darbiniam santykiui, darbuotojo darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai [...]
DK 161 str. 8 d. numatyta, jog derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, [...]
Darbo laiko trukmę reglamentuoja DK 144 str., nustatantis, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų (DK 144 str., 1–3 d.). Pažymėtina, kad darbo įstatymai nustato išimtis, kai normali 40 valandų darbo savaitės [...]
DK 114 1 d. nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas. DK 119 str. nurodoma, kad [...]
Vadovaujantis DK 153 str. 1 d. (Žin., 2002, Nr. 64-2569), švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Taigi, darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka priklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (tarp jų asmenims, dirbantiems naktį – DK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), darbo dienos trukmė prieš šventinę [...]
DK normomis siekiama apginti darbuotojo interesus nustatant maksimalią darbo trukmę, t. y. darbo laiko trukmę reglamentuoja DK 144 straipsnis, nustatantis, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų (DK 144 [...]
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys [...]
1) Taikytinas teisinis reglamentavimas Vairuotojai, atsižvelgiant į tai, kurie teisės aktai reglamentuoja jų darbo ir poilsio laiką, skirstomi į dvi grupes: a) kurie patenka į 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir [...]
