Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 išaiškino, kad „įstatymu nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ( DK 297 str. 3 d.). Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi šalių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis ( DK 93 str. ), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą (atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Tik taip gali būti suprantama ir aiškinama įstatymo formuluotė „teismas grąžina jį į pirmesnį darbą“.
Taigi, teismui grąžinant darbuotoją į darbą, teismo sprendimu negali būti modifikuojama, keičiama šalių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą (pareigas), dėl kurio (kurių) šalys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties. Įgyvendinant aptariamą įstatymo nuostatą teisiškai nereikšminga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktūrinį sutvarkymą egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iš darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo. Kiekvienu konkrečiu darbuotojo grąžinimo į darbą atveju tokie klausimai sprendžiami individualiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, konstatavus darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo faktą, darbuotojo teisių apgynimas (šiuo atveju turimas omenyje jo teisių gynimas, nesusijęs su DK 297 str. 4 d. taikymu) ne grąžinimo į pirmesnį darbą, o kitu būdu (pavyzdžiui, perkeliant darbuotoją į kitas pareigas ar pan.), galimas tik tuo atveju, jeigu tuo klausimu būtų sudaryta šalių taikos sutartis, kurią teismas galėtų patvirtinti.“
Paaiškiname, kad darbdavys privalo vykdyti teismo sprendimą ir darbuotoją grąžinti į tas pareigas, dėl kurių buvo sulygta darbo sutartyje, todėl šis klausimas nekvestionuotinas. Taip pat darbdavys negali sudaryti su darbuotoju naujos darbo sutarties, nes teismo sprendimo pagrindu tarp darbdavio ir darbuotojo vėl ima galioti anksčiau sudaryta darbo sutartis, kurią darbdavys neteisėtai nutraukė.
