4. Vieša konsultacija dėl DK 140 straipsnio 2 dalies taikymo rinkiminių komisijų narių atžvilgiu Teikiame nuomonę dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnio 2 dalies taikymo pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistiems iš darbo darbuotojams, per išeitinės išmokos laikotarpį pradėjusiems eiti pareigas apygardų ir apylinkių rinkimų komisijose.

DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus DK 140 straipsnio naujai redakcijai, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojui, pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
DK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo nutraukimo taikytinos tik šioje normoje nurodytų teisinių formų juridiniuose asmenyse (valstybės ar savivaldybės įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų; valstybės ar savivaldybės įmonėse; viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė; Lietuvos banke) dirbusiems darbuotojams, kurie po atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba yra priimami į darbą (sudaro darbo sutartis) į iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomus arba kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė nurodytų teisinių formų juridinius asmenis.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą, o remiantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, jų įgaliojimai nutraukiami pasibaigus rinkimams. Kaip numato Įstatymo 23 straipsnis, rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininko pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. Jiems už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi DK nustatyti darbo trukmės apribojimai.
Iš minėtų Įstatymo nuostatų darytina išvada, kad asmenys, einantys pareigas apygardų ir apylinkių komisijose, nelaikytini nei darbuotojais, su kuriais sudaromos darbo sutartys, nei valstybės tarnautojais, kuriems taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir sprendžiant klausimą, ar pareigų ėjimas apygardų ir apylinkių rinkimų komisijose patenka į DK 140 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, pažymėtina, kad apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių veikla nepatenka į DK 140 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, kadangi su apylinkių rinkimų komisijų nariais nėra sudaromos darbo sutartys ir jie nelaikomi valstybės tarnautojais. Iš to seka, kad DK 140 straipsnio 2 dalies nurodytų teisinių formų juridiniuose asmenyse dirbusiems darbuotojams, kurie po atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą pradeda eiti pareigas apygardų ir apylinkių rinkimų komisijose, nuostatos dėl išeitinės išmokos nutraukimo netaikytinos.