Išankstinius (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodinius (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) darbuotojų sveikatos tikrinimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” ( Žin., 2000, Nr. 47-1365) patvirtintas 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas” (toliau-Aprašas). Sveikatos tikrinimų periodiškumas – vieną kartą per 2 metus. Įvertinti, ar dirbantys asmenys gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis gali tik gydytojas turintis šios veiklos licenciją. Esant abejonių ar atliekamas darbas nepakenks darbuotojo sveikatai, darbuotojas, nurodžius priežastį, gali būti siunčiamas neeilinio sveikatos tikrinimo. Šią tvarką reglamentuoja Aprašo 18 punktas, teigiantis, kad gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. Taigi, siųsti darbuotojus tikrintis sveikatą dažniau negu numatyta teisės akte, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gali tik nurodę priežastį arba dėl dažnesnio sveikatos tikrinimo įmonė gali susitarti kolektyvinėje sutartyje. Dažniau tikrinti sveikatą gali nurodyti ir gydytojas. Pagal Aprašo 29 punktą, gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui, todėl darbuotojų sveikata turi būti tikrinama gydytojo nurodytu periodiškumu.
