Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad darbuotojui, pagal DK 129 straipsnį atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Viešųjų darbų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 (toliau – Aprašas). Viešieji darbai – tai laikino pobūdžio darbai, <…> atliekami įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei, padedantys palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, taip pat viešieji darbai, atliekami ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse, siekiant išsaugoti jose darbo vietas. Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokama subsidija darbo užmokesčiui (Įstatymo 28 straipsnio 1 – 3, 8 dalys). Viešųjų darbų tikslas – sudaryti galimybes bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams atostogų metu, ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, laikinai įsidarbinti, siekiant užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų (Aprašo 60 punktas).
Remiantis aukščiau išdėstytu, atsižvelgiant į viešųjų darbų tikslą, finansavimo ir organizavimo specifiką, laikinumą, jų teikiamą naudingumą ir socialinę reikšmę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į atleisto darbuotojo teisėtus lūkesčius ir interesus, laikino pobūdžio viešųjų darbų atlikimas nepatenka į DK 140 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, todėl išeitinės išmokos mokėjimas neturėtų būti nutraukiamas (t.y. išeitinė išmoka turėtų būti mokama ir toliau įprasta tvarka). Ši išvada reikšminga ir tuo aspektu, kad sąvokos „asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą“ reiškia tęstinės tarnybinės ar darbo funkcijos vykdymą ir DK 140 straipsnio 2 dalies teleologinio taikymo prasme, turi būti suprantamos per nuolatinumo sąlygą.
Kita vertus, darbo teisėje negalima situacija, kada teisėtų lūkesčių ir/ar teisingo darbo apmokėjimo principo paneigimas būtų neproporcingas ar neprotingas. Tokiu būdu konkrečioje situacijoje, esant teisinei spragai, taikytina palankesnė darbuotojo atžvilgiu nuostata pagal teisės analogiją.
Apibendrinant išdėstytą teiktina esminė išvada – dirbant viešuosius darbus, išeitinės išmokos mokėjimas DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nenutraukiamas.