12. Darbuotojas išėjo atostogų, tačiau sutartu laiku negrįžo ir neperspėjo darbdavio. Darbdavys nesurado darbuotojo ir dėl pravaikštų atleido iš darbo. Po kurio laiko darbuotojas pasirodė ir pateikė dokumentus, kad gulėjo ligoninėje užsienyje ir neturėjo galimybių pranešti darbdaviui. Darbdavys jau surado kitą darbuotoją ir neturi laisvų darbo vietų. Kaip šiuo atveju turi elgtis darbdavys?

Pažymėtina, kad DK 131 str. 1 d. 1 p. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta, jog draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), išskyrus DK 136 str. 1 d. nustatytus atvejus. Pagal šią įstatymo normą draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, tarp jų ir dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, jog darbdaviui pažeidus įstatyme (DK 131 str. 1 d. 1 p.) nustatytą draudžiamąją normą, tokios normos pažeidimas reiškia įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimą ta prasme, kad nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ar neteisėtumo darbuotoją teismas grąžina į darbą (DK 300 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Ukmergės biofabrikas“ byloje Nr. 3K-3-93/2006). Tokiu būdu šiuo teisiniu precedentu ginama darbuotojo teisė ir darbdavys privalo atstatyti status quo.