Lietuvos darbo įstatymais įtvirtintas bendras principas, kad asmenų iki 16 metų darbas yra draudžiamas, išskyrus vaikų nuo 14 iki 16 metų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus. Išimtis nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis asmenų iki 18 metų darbą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašo, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Nutarime išskiriamos 2 jaunų asmenų amžiaus kategorijos: paaugliai (jauni asmenys, kuriems yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 18 metų ir vaikai (jauni asmenys iki 16 metų). Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Jaunų asmenų įdarbinimo tvarka Prieš įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys patvirtina priemones, būtinas sudaryti tinkamas sąlygas jauno asmens saugai ir sveikatai jo darbo vietoje. Jauni asmenys turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl jaunų asmenų patirties stokos, nežinojimo kokia yra arba kokia gali kilti rizika konkrečioje darbo vietoje, arba dėl jaunų asmenų fizinės ir protinės brandos ypatumų. Profesinė rizika vertinama vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Įvertinimas atliekamas prieš jaunam asmeniui gaunant medicininę pažymą apie jo tinkamumą dirbti, taip pat įdarbinus jauną asmenį, įvykus svarbiems darbo sąlygų pokyčiams. Ypatingas dėmesys įvertinimo metu turi būti nukreiptas į: – darbo vietų ir darbovietės pritaikymą ir išplanavimą; – fizikinių, biologinių ir cheminių veiksnių veikimo prigimtį, laipsnį ir trukmę; – darbo priemonių, ypač medžiagų, mašinų, aparatų ir prietaisų, formą, įvairovę, naudojimą ir naudojimo būdus; – darbo procesų ir veiksmų tvarką bei jų derinimo būdus (darbo organizavimą); – jaunų asmenų apmokymo ir instruktavimo lygį. Vaikams nuo 14 metų leidžiama dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio sritys. Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį su vaiku (jaunu asmeniu nuo 14 iki 16 metų): 1) pateikia vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o mokslo metų laikotarpiu – taip pat ir mokyklai, kurioje vaikas mokosi; 2) gauna vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo pažymą, su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme, o mokslo metų laikotarpiu – taip pat ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą. Jaunas asmuo privalo tikrintis sveikatą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 265 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbdavys, siųsdamas jauną asmenį tikrintis sveikatą, pateikia jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką. Išvada apie tinkamumą dirbti konkrečius darbus įrašoma stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininėje pažymoje (F 086/a). Darbdavys, sudaręs ar pakeitęs darbo sutartį su jaunu asmeniu, per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti vaiko įdarbinimui reikalingi dokumentai (tėvų sutikimas, gydytojo pažyma), informaciją apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama). Nutraukus darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis. Jaunų asmenų darbo ir poilsio laikas bei taikomos lengvatos Jaunų asmenų darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnio 7 dalimi, t.y.: paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę; vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). Paaugliams, dirbantiems laivuose, naktis yra devynių valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip 22 valandą ir baigiasi ne anksčiau kaip 6 valandą. Vaikų darbas rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas draudžiamas. Vaikų, dirbančių lengvus darbus prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse, darbas nuo 20 iki 6 valandos draudžiamas. Vaikams jų pageidavimu suteikiamos kasmetinės atostogos arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Vaikams turi būti užtikrintas 14 kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas. Vaikams suteikiama ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jei dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas. Taip pat pažymėtina, kad asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiama dirbti naktinį bei viršvalandinį darbą, budėti įmonėje ar namuose. Nepertraukiamasis paros poilsis jauniems asmenims turi būti ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali tik gavus jų sutikimą. Jauniems asmenims darbo įstatymai nustato ir daugiau lengvatų: draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotę, jiems negali būti nustatytas išbandymas sudarant darbo sutartį; su jais negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas; jaunam asmeniui nustatyta ilgesnė minimalių kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos; jis turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Negalutinis jauniems asmenims draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas Siekiant apsaugoti jaunus asmenis nuo bet kokios konkrečios rizikos, jauni asmenys negali būti įdarbinti, jeigu: 1) dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių jie nėra fiziškai ar psichologiškai pajėgūs dirbti darbo; 2) darbas susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu, įskaitant toksiškus ir kancerogeninius, mutageninius veiksnius, taip pat veiksnius, galinčius pakenkti dar negimusiam vaikui, taip pat kokiu nors kitu būdu visam gyvenimui pakenkti žmogaus sveikatai; 3) darbas susijęs su kenksmingu spinduliuotės poveikiu; 4) darbas susijęs su nelaimingų atsitikimų rizika, kuri gali būti neatpažinta ar jos neišvengta dėl jaunų asmenų nepakankamo dėmesio saugai arba patirties ar mokymo trūkumo; 5) darbas susijęs su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių. Nutarimu numatytas nebaigtinis sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti jauniems asmenims, pvz., auramino gamyboje, skerdyklose, darbą keliantį elektros pavojų, darbą, susijusį su sprogiosiomis medžiagomis ir kt., taip pat numatytas nebaigtinis sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, jaunų asmenų darbas draudžiamas.
Fizinių asmenų įdarbinimas2021-02-27T12:44:45+02:00