Grįžti į kategorijas

 

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame kodekse darbdavys suprantamas kaip įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės ir teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat fizinis asmuo, jei jie turi samdomų darbuotojų. Tad kol įmonėje nėra samdomų darbuotojų, atestacija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui (įmonės vadovui) nėra privaloma.
Lietuvos Respublikos teisės aktai asmenims, dirbantiems sau pagal individualios veiklos pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, privalomo mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nenumato. Tačiau vykdydami atitinkamą veiklą, šie asmenys neturėtų kelti pavojaus savo ir aplinkinių asmenų saugai ir sveikatai. Vertinkite darbo vietoje profesinę riziką, kurios esmė yra pavojus sukeliančių veiksnių prognozė ir paieška, apsaugos priemonių nuo rizikos veiksnių poveikio numatymas ir naudojimas, plačiau apie profesinės rizikos vertinimą galite rasti SOMO LT interneto svetainėje paslaugų skiltyje „Profesinės rizikos vertinimas“.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbdavių atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarką nustato Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas. Darbdavio, baigusio mokymą mokymo įstaigoje arba pasirengusio sava-rankiškai pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą, žinios tikrinamos raštu mokymo įstaigoje. Žinios tikrinamos testu, kuriame yra 40 klausimų iš Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programos. Testas laikomas išlaikytu, jeigu teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 30 pateiktų klausimų. Darbdaviui, išlaikiusiam testą, mokymo įstaiga išduoda švietimo ir mokslo ministro patvirtintos formos pažymėjimą. Išsamesnę informaciją apie Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą galima surasti SOMO LT interneto svetainėje paslaugų skiltyje „Mokymų centras“.
Darbdavio, baigusio mokymą mokymo įstaigoje arba pasirengusio savarankiškai pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo pro-gramą, žinios tikrinamos raštu mokymo įstaigoje. Žinios tikrinamos testu, kuriame yra 40 klausimų iš Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programos. Testas lai-komas išlaikytu, jeigu teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 30 pateiktų klausimų. Darbdaviui, išlaikiusiam testą, mokymo įstaiga išduoda švietimo ir mokslo ministro patvirtintos formos pažymėjimą. Išsamesnę informaciją apie Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą galima surasti SOMO LT interneto svetainėje paslaugų skiltyje „Mokymų centras“.
Sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, darbdaviui atsiranda pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, – kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Šis kodeksas nustato, kad kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato, kad įpareigojimų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia jo nuo atsakomybės, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, darbdavys (įmonės vadovas) pats asmeniškai turi būti atestuotas iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Manytina, kad šiuo atveju įmonės vadovas turėtų pasinaudoti vertėjų paslaugomis
Kai įmonėje yra samdomų darbuotojų, su kuriais sudaromos darbo sutartys, jų saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms užtikrinti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos. Tad kiekvieno darbdavio, turinčio samdomų darbuotojų, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Kita vertus, mažų įmonių (iki 9, 19 ar 49 darbuotojų – priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) vadovai gali patys vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Tad darbdaviai, kurie neturi darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, neįsteigė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, neperka išorės darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų ir patys vykdo šios tarnybos funkcijas, mokosi mokymo įstaigose ir jų žinios tikrinamos pagal Įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.
Reikalavimus, kaip turi būti saugiai pradedamos naudoti, naudojamos, tikrinama techninė būklė ir prižiūrimos mobiliosios darbinės kėlimo platformos, nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Mobiliųjų darbinių kėlimo platformų naudojimo ir priežiūros taisyklės. Pagal šias Taisykles darbo su mobiliomis darbo kėlimo platformomis darbo vadovas turi būti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas pagal Platforminių kėlimo įrenginių darbo vadovo programą. Darbdavys turi pasirinktinai kreiptis į mokymo įstaigą su prašymu apmokyti įmonės darbuotoją pagal minėtą programą arba pats asmuo pasirenka mokymo įstaigą. Darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių techniniuose dokumentuose nustatytą kvalifikaciją.
Nuo atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities atleidžiami šių įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai: 1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – atstovaujamųjų, valstybės vadovo, vykdomųjų, teisminės valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančių institucijų, įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus; 2. politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, tarptautinių organizacijų; 3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų; 4. tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų; 5. bankų, draudimo, kitų finansų ir kredito įstaigų. Nepaisant to, darbdavys nėra atleidžiamas nuo įstatyminės prievolės užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali teisės aktų nustatyta tvarka pirkti išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paslaugas. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti užtektinai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.
Reikalavimus įmonės vadovo mokymui ir atestavimui iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šie teisės aktai ir juose įtvirtinti reikalavimai taikomi darbdaviams, turintiems samdomų darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys (nepaisant jų rūšies), taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme nurodyta, kad šios bendrijos veikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, t.y. mažosios bendrijos narius sieja civiliniai santykiai. Įnašu į šią bendriją gali būti pinigai ar kitoks turtas, bet ne darbas ir paslaugos. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Tad darytina išvada, kad vykdant veiklą tik mažosios bendrijos nariams, yra netaikomi privalomi reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, tame tarpe ir dėl šios bendrijos vadovo privalo mokymo ir atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Kita vertus, atsiradus mažojoje bendrijoje samdomiems darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys (nepaisant jų rūšies), mažosios bendrijos vadovui atsiranda prievolė būti apmokytam ir atestuotam iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities.
Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 7 d., atsisakyta nuostatos, kad darbdaviai, patys atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, atestuojami ne rečiau kaip kas penkeri metai. Taip pat šie nuostatai nenumato prievolės šiems asmenims per penkerius metus ne mažiau 60 val. lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Taigi tol, kol Jūs vadovaujate tai pačiai įmonei ir šios įmonės darbuotojų skaičius nedidėja, tai yra, galimybė įmonės vadovui teisės aktų nustatyta tvarka pačiam atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas išlieka, nurodytasis pažymėjimas yra galiojantis. Kartu specialistai rekomenduoja domėtis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų naujovėmis, informacija apie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis ir aplinkybes. Tai padės efektyviau vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją bei užtikrinti įmonės darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Stažuotė privaloma darbuotojams, dirbantiems pavojingus darbus, kurių nepertraukiamas pavojingo darbo stažas darbovietėje, kurioje jis dirba, mažesnis nei vieni metai.
Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tai šių įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai: 1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – atstovaujamųjų, valstybės vadovo, vykdomųjų, teisminės valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančių institucijų, įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus; 2. politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, tarptautinių organizacijų; 3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų; 4. tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų; 5. bankų, draudimo, kitų finansų ir kredito įstaigų. Visų kitų darbdavių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka.
VDI nesuteikta teisė vykdyti mokymą ir atestavimą iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas rasite apsilankę SOMO LT tinklalapyje paslaugų skiltyje „Mokymų centras“.
Įmonės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų (padalinio vadovų) mokymo ir atestavimo poreikį. Vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, darbdavio įgalioti asmenys mokomi seminaruose ar įmonėje darbdavio nustatyta mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarka. Įmonės vadovas turi patvirtinti padalinių vadovų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarką, kurioje ir turi nustatyti, kur bus mokomi padalinių vadovai ir kas juos mokys. Įmonė gali pati pasirengti ir pasitvirtinti mokymo programą bei pati pravesti mokymus padalinių vadovams. Apmokius šiuos asmenis, jie atestuojami įmonėje įmonės vadovo nustatyta mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka. Jeigu šie asmenys bus mokomi mokymo įstaigoje, tai mokymo įstaigos parengta mokymo programa turi būti suderinta su įmonės vadovu ir šiuos asmenis turi atestuoti mokymo įstaigos sudaryta komisija.
Vadovaujantis Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali dirbti tik asmuo, aukštojoje mokykloje įgijęs technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą ir pagal atitinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą įsisavinęs žinias ir gebėjimus Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ar mokymo įstaigoje. Šis teisės akto nustatytas reikalavimas yra privalomas asmenims, ketinantiems mokytis ir atestuotis pagal atitinkamą Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Informaciją apie Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą rasite apsilankę SOMO LT interneto svetainės paslaugų skiltyje „Mokymų centras“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato, kad, vadovaudamasis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką nustato darbdavys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kiekvieno įmonės vadovo (darbdavio) žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmonės vadovo papildomai instruktuoti nereikia. Įmonės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, pats nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nėra nustatyta, kad darbdavys, rengdamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, turi jas derinti su darbuotoju atstovu pasirašytinai. Tačiau šiame įstatyme nustatyta, kad darbdavys ir padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Atsižvelgiant į tai, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai gali dalyvauti rengiant darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Tačiau įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tada reikėtų laikytis įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytų nuostatų.
Visuomenei naudingi darbai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinu Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu. Vadovaujantis šiuo aprašu, visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones. Taip pat, jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis. Visuomenei naudingos veiklos organizatorius pildo visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą (Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 3 priedas), nurodydamas asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, asmuo turi būti instruktuojamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, nuotolinio darbo sutartis – viena iš darbo sutarčių rūšių. Šios sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr.1043 „Dėl Atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ ir kolektyvinės sutartys. Skirtingai nuo kitų sutarčių, nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Tačiau nepaisant to, tai nepaneigia darbdavio pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, jo nustatyta tvarka organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti šių darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad jie būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Tokio darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta taip pat turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Kita vertus, darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, taip pat privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu. Sprendimus, kokie asmenys instruktuos dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartis darbuotojus, kokia apimtimi, kaip bus įformintas jų instruktavimas, koks bus jo periodiškumas, kaip bus tikrinamos darbuotojų žinios ir pan., darbdavys gali numatyti jo patvirtintoje darbuotojų instruktavimo tvarkoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas rengia darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kuris taip pat nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu, atsisakyta griežtų instruktavimo reglamentavimo procedūrų, keičiant jas teisinėmis prievolėmis darbdaviui, nenustatant konkrečių įgyvendinimo veiksmų reglamentavimo. Darbdavys (įmonės vadovas), įvertinęs profesinę riziką, gali pasirinkti būdus ir metodus, kaip spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu. Darbdavys sprendžia, kaip įforminti, apskaityti, kokias formas naudoti, kad darbuotojas būtų instruktuotas, nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą, t.y. nustato: – asmenis, kurie instruktuos darbuotojus; – instruktavimo apimtį; – instruktavimo periodiškumą; – instruktavimo įforminimo tvarką; – kokiu būdu bus įsitikinama ar darbuotojas suprato kaip reikia dirbti saugiai ir nepakenkti sau ir kitų darbuotojų sveikatai ir t.t.
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, neatsižvelgiant, kokios ekonomines veiklos rūšies įmonėje jis dirba. Darbuotojai instruktuojami Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdavys nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais, techniniais reglamentais), darbo ir saugos priemonių, technologinių procesų techniniais dokumentais, remiantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų, avarijų, profesinių ligų analizės duomenimis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologiniais aspektais, nustatytais įmonėje, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pasiūlymais, kontroliuojančių įstaigų nurodymais bei kita turima informacija (dokumentacija). Darbuotojų instruktavimo tvarką įmonėje nustato darbdavys.
Perkėlus darbo vietas į kitas patalpas, reikalinga vertinti profesinę riziką, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jeigu yra nustatomi rizikos veiksniai, apie kuriuos darbuotojai nebuvo anksčiau informuoti, būtina, vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarka, papildyti saugos ir sveikatos instrukcijas ir papildomai instruktuoti darbuotojus. Visa tai turi būti atlikta iki darbuotojai pradės dirbti naujoje darbo vietoje. Atvejai, kuriais darbuotojai privalomai instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Jie turi būti instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Tačiau įmonė, atsižvelgdama į profesinės rizikos vertinimo rezultatus bei naujai atsiradusius pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, gali nustatyti ir kitus darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atvejus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojas suprantamas kaip fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Tad būtent šiems darbuotojams bei jų darbdaviams taikomi šiame įstatyme įtvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Tuo tarpu gaunant ir teikiant paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, darbo santykių taip, kaip šie santykiai suprantami Lietuvos Respublikos darbo kodekse, neatsiranda. Tad atitinkamai negali būti pilna apimtimi taikomi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinti reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, bei šių paslaugų gavėjai gali elgtis ir dirbti nesaugiai. Darbų saugos specialistai pataria laikytis bent minimalių saugos reikalavimų gaunant ir teikiant paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus savo bei kitų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei apsaugoti.
Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu, nebeliko detalaus instrukcijų rengimo proceso reglamentavimo. Taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, instruktavimo tvarką įmonėje nustato darbdavys. Minėtame Apraše nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos turi būti parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba.
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme nurodyta, kad šios bendrijos veikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, t.y. mažosios bendrijos narius sieja civiliniai santykiai. Įnašu į šią bendriją gali būti pinigai ar kitoks turtas, bet ne darbas ir paslaugos. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Tad mažosios bendrijos nariams netaikomi privalomi reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekse bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kita vertus, mažosios bendrijos nariai taip pat privalo rūpintis savo ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jų elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu (pvz., jie turi būti apmokyti, kaip saugiai elgtis su technika ir ją prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi ir tvarkinga; susipažinti su būtiniausiais gamintojo nustatytais reikalavimais saugiam darbo įrenginių ar cheminių medžiagų naudojimui ir panašiai).
Taip, galima. Darbuotojų mokymo iš darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srities klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu A1-724/V-1284 (toliau – Nuostatai). Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, mokomi darbo vietose, įmonėse, seminaruose arba juos moko profesinio mokymo teikėjai (tai yra, mokymo įstaigos) darbdavio nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių DSS klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo ir vertinimo tvarką. Jei šie darbuotojai buvo apmokyti įmonėje, tai jie ir atestuojami įmonėje darbdavio nustatyta mokymo ir žinių DSS klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka. Jei šie darbuotojai mokomi mokymo įstaigose, tai mokymas vyksta pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu suderintą neformaliojo profesinio mokymo programą. Juos, baigusius atitinkamas mokymo programas, atestuoja šios įstaigos sudaryta komisija. Žinias komisija vertina ir sprendimą įformina, vadovaudamasi mokymo įstaigos patvirtintu komisijos darbo reglamentu. Dar vienas svarbus aspektas. Nuostatuose nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems pavojingus darbus, kurių nepertraukiamas pavojingo darbo stažas darbovietėje, kurioje jie dirba, mažesnis nei vieni metai, yra privaloma stažuotė, prižiūrint darbdavio tvarkomuoju dokumentu paskirtam kvalifikuotam darbuotojui. Darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojo profesinius įgūdžius, patirtį ir turimas žinias, taip pat nustato stažuotės trukmę.
Stažuotė – tai darbuotojo mokymas darbo vietoje praktiškai taikyti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, prižiūrint darbdavio tvarkomuoju dokumentu paskirtam kvalifikuotam darbuotojui. Darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojo profesinius įgūdžius, patirtį ir turimas žinias, taip pat nustato ir stažuotės trukmę. Darbuotojams, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, kurių nepertraukiamas pavojingo darbo stažas darbovietėje, kurioje jie dirba, mažesnis nei vieni metai, stažuotė yra privaloma.
Darbuotojų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimų turėti pažymėjimą ar tam tikrą vairuotojo ar traktorininko kvalifikaciją naudojant (vairuojant) krovinių krautuvus. Organizuojant darbą su įvairiais įrenginiais (darbo priemonėmis) būtina vadovautis to įrenginio gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytais keliamais kvalifikaciniais kompetencijos ar kitais reikalavimais dirbančiajam tuo įrenginiu. Vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 19-23 punktų nuostatomis, darbdavys, duodamas naudoti darbo įrenginį, darbuotoją privalo apmokyti ir instruktuoti kaip dirbti saugiai ir tai jis gali padaryti savo nustatyta tvarka ar jam priimtinu būdu. Jeigu krautuvo gamintojo techniniuose dokumentuose yra numatyta, kad darbuotojai valdantys krautuvą turi turėti kvalifikaciją, tai tokiu atveju privalu siųsti į mokymo įstaigą, kuri turi licenciją mokyti pagal atitinkamą mokymo programą, suteikiančią kvalifikacinį pažymėjimą. Kitu atveju, darbdavys turi teisę nuspręsti, kokios kvalifikacijos darbuotoją skirti darbui su krautuvu, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai šių klausimų nereglamentuoja, jeigu profesija nėra įtraukta į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486. Tuo atveju, kai darbininkas, naudojantis krautuvą, turi vairuotojo ar traktorininko teises, tai yra lengvinanti aplinkybė apmokant darbuotoją naudoti ir tinkamai bei saugiai valdyti tokio tipo darbo priemonę (mini krautuvą). Jeigu minimais krautuvais būtų važinėjama ir viešaisiais keliais, tai tuo atveju turėtų būti taikoma Kelių eismo taisyklių ir traktorininkų kvalifikacijai taikomi reikalavimai.