Laiku, aiškiai ir bendru sutarimu sudaryta darbo sutartis padės užkirsti kelią įvairiems nesusipratimams dėl pavedamų užduočių, darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo ir pan. Kilus nesutarimams, ji bus pagrindas darbuotojui ginti savo teises. Taigi, prieš pradėdami dirbti su darbdaviu aptarkite visas darbo sąlygas, atidžiai perskaitykite ir pasirašykite darbo sutartį.

Darbo pradžia: pirmiausia – sutartis

Darbuotojas negali pradėti dirbti, kol su juo nepasirašoma darbo sutartis. Prieš įsidarbindamas turite teisę reikalauti, kad darbdavys pateiktų pasirašyti darbo sutartį ir vieną pasirašytą jos egzempliorių įteiktų Jums. Darbo sutartyje darbo pradžia nurodoma kita diena po sutarties sudarymo arba vėlesnė diena, jeigu taip susitarėte su būsimu darbdaviu – taigi, tą pačią dieną negalėsite pradėti dirbti. Reikalavimas pradėti dirbti kitą dieną po darbo sutarties sudarymo nustatytas tam, kad darbdavys apie Jūsų darbo pradžią suspėtų informuoti Sodrą. Darbo sutarties sudarymo dieną Jūs turite būti supažindintas su būsimą darbą reglamentuojančiais dokumentais ir instruktuotas saugiai dirbti. Nuo tol Jūs įsipareigojate laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos ir tinkamai vykdyti savo funkcijas

Nelegalus darbas

Kas yra nelegalus darbas? Jeigu klausote darbdavio nurodymų, jo naudai atliekate darbą, už kurį Jums pažadėtas atlygis, bet neturite rašytinės darbo sutarties, Jūs dirbate nelegaliai. Jei esate priimtas bandomajam laikotarpiui, tačiau nepasirašėte darbo sutarties – dirbate nelegaliai. Net jei dirbate ar esate išbandomas vos vieną dieną. Nelegalus darbas – vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį gresia bauda nuo 3 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt. Nelegaliai dirbantys darbuotojai nėra baudžiami, tačiau jie gali negauti sutarto atlygio (trims iš penkių nelegaliai dirbančių asmenų nėra sumokama už darbą), negauti nemokamos pagalbos ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, negauti atostogų ir visų kitų garantijų, kurios taikomos legaliai dirbantiems darbuotojams. Darbdavys taip pat pažeidžia Jūsų teises, jeigu neinformuoja Sodros apie Jūsų darbo pradžią. Pasidomėkite, ar darbdavys tai padarė – kad neliktumėt be socialinio draudimo, kuris Jums labai  svarbus ligos atveju.

 Bandomasis laikotarpis

Darbdavys, norėdamas įsitikinti, ar tinkate darbui, darbo sutartyje gali nurodyti, kad Jums taikomas bandomasis laikotarpis. Jis gali būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Būtinai atkreipkite dėmesį, kaip išbandymo sąlyga įrašyta darbo sutartyje. Jeigu nurodyta, kad išbandymas taikomas darbdavio iniciatyva arba patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, išbandymo laikotarpiu supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka (atleidžiama įspėjus raštu prieš 3 darbo dienas) galės pasinaudoti tik darbdavys, o Jūs net ir išbandymo laikotarpiu apie darbo sutarties nutraukimą darbdavį turėsite įspėti prieš 14 darbo dienų. Jei darbo sutartyje nėra sukonkretinta, kurios šalies iniciatyva nustatytas išbandymas (pvz., tiesiog nurodyta 3 mėnesiai), tiek Jūs, tiek darbdavys turėsite teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėję kitą sutarties šalį prieš 3 darbo dienas. 

Darbuotojo funkcijos ir darbo vieta

Darbo sutartyje būtina aptarti, dėl kokių funkcijų atlikimo šalys susitarė: aiškiai ir konkrečiai nurodomos Jūsų pareigos (pavyzdžiui, kasininkė, vairuotojas, vadybininkas ir pan.), kurias darbdavys turės teisę reikalauti atlikti. Jūsų atliekamas funkcijas gali detalizuoti pareigybės aprašymas, su kuriuo Jūs turite būti supažindintas (pageidautina darbo sutarties sudarymo dieną). Darbo sutartyje privalo būti nurodyta ir Jūsų darbovietė ar konkreti darbo vieta, jos adresas, struktūrinis padalinys – kad su darbdaviu nekiltų ginčų dėl konkrečios darbo funkcijų atlikimo vietos

Darbo laikas

Atkreipkite dėmesį, kaip darbo sutartyje nustatomas Jūsų darbo laikas. Jeigu dirbsite daugiau nei 8 val. per dieną, darbo sutartyje turėtų būti numatyta, kad Jums taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokiu atveju darbdavys Jums už viršvalandinį darbą apmokės tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje, todėl turite teisę darbdavio reikalauti, kad Jums būtų suteikta informacija apie apskaitinio laikotarpio pradžią, pabaigą, jo trukmę. Apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad, jeigu bus taikoma suminė darbo laiko apskaita (slenkantis grafikas), darbo sutartyje Jums būtų nustatytas konkretus darbo laikas, pvz., 40 val. darbo savaitė, kuri yra visas darbo laikas. Jeigu Jūsų sutartyje nustatyta trumpesnė darbo savaitė, vadinasi Jūs tariatės dėl ne viso darbo laiko.

Jeigu darbo sutartyje nustatyta darbo dienos trukmė (pvz., 8 val., 12 val.), turėsite teisę reikalauti, kad tokia darbo dienos trukmė būtų nustatyta ir Jūsų darbo grafike.

Jeigu darbo sutartyje nebus aptarta dienos trukmė, darbdavys turės daugiau laisvės nustatydamas darbo grafiką: gali būti, kad vieną dieną dirbsite 10 val., kitą – 12 val. ir pan. Jeigu darbo sutartyje nėra nustatyta, kad Jums taikoma suminė darbo laiko apskaita, bet nustatyta darbo dienos ar savaitės trukmė, darbo laikas darbo grafike turės būti nustatomas nuo pirmadienio iki penktadienio.

Darbo grafikas Jums turi būti sudaromas atsižvelgiant į darbo sutarties sąlygą, apibrėžiančią darbo laiką. Jeigu pagal darbo grafiką Jums numatyta poilsio diena, o darbdavys reikalauja atvykti į darbą, tokiu atveju reikia Jūsų sutikimo, kuris turėtų būti pateiktas raštu, taip Jums užsitikrinant teisę gauti dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dieną.

Pabrėžtina, kad darbuotojas ir darbdavys yra laisvi susitarti dėl konkrečios darbo laiko trukmės. O kaip bus nustatytas darbo laikas darbo sutartyje, taip ir turėsite dirbti.

Kuo aiškiau darbo sutartyje Jums bus nustatytas darbo laikas, tuo daugiau turėsite galimybių reikalauti, kad darbdavys laikytųsi nustatyto darbo laiko režimo.

Darbo užmokestis

Darbo sutartyje gali būti nustatytas mėnesinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), valandinis darbo užmokestis (valandinis atlygis) arba vienetinis apmokėjimas (už pagamintus vienetus, atliktas konkrečias paslaugas ar pan.). Jums bet kokiu atveju turi būti garantuoti Vyriausybės nustatyti minimalūs darbo užmokesčio dydžiai, t.y. minimalusis valandinis atlygis – 6,06 Lt ir minimalioji mėnesinė alga – 1000 Lt.

Jeigu tariatės dėl papildomo darbo užmokesčio, pvz., priedų, atkreipkite dėmesį, kad tokia sąlyga būtų įtraukta į darbo sutartį ir kad būtų nustatyta priedo skyrimo tvarka. Jeigu priedo skyrimas ir nuoroda į skyrimo tvarką bus įtvirtinta darbo sutartyje, kilus ginčui su darbdaviu, turėsite teisę reikalauti, kad Jums priedas būtų išmokėtas, kadangi darbo sutartyje aptartas priedas yra darbo užmokesčio dalis

Kitos darbo sutarties sąlygos

Tiek darbdaviui, tiek Jums tampa privalu vykdyti darbo sutartį nuo pat jos pasirašymo. Todėl prieš pasirašydami darbo sutartį, būtinai perskaitykite visas jos sąlygas ir įsitikinkite, kad su visomis sutinkate.

Jeigu darbo sutarties sąlygos Jums neaiškios, prašykite būsimą darbdavį jas patikslinti.