Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, apskaitą (tame tarpe ir įvykusių darbuotojui esant komandiruotėje) reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau Nuostatai) ( Žin., 2004, Nr. 136 – 4945 su pakeitimais). Nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbuotojams esant komandiruotėje, traktavimą bei tyrimą reglamentuoja Nuostatų 10.1., 10.1.1.,10.1.2. Nelaimingas atsitikimas, įvykęs darbuotojui esant komandiruotėje ir vykdant darbdavio pavestą užduotį paskirties vietoje arba vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal, įmonės (su kuria sudaryta darbo sutartis ar įmonės, į kurią darbuotojas komandiruotas) transportu ar jų samdytu transportu, traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas darbe ir dėl tokio nelaimingo atsitikimo reikėtų surašyti N-1 formos aktą. Nelaimingas atsitikimas, įvykęs darbuotojui esant komandiruotėje ir vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal ne įmonės transportu, traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas įvykęs pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl tokio nelaimingo atsitikimo reikėtų surašyti N-2 formos aktą. Taip pat N-2 formos aktą reikėtų surašyti, įvykus nelaimingam atsitikimui darbuotojui jo pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu vykstant darbuotojui iš užduoties vykdymo vietos iki vietos, kur jis pietaus, ar atgal – iš vietos, kur pietavo iki užduoties vykdymo vietos. Kitaip sakant, įvykus nelaimingam atsitikimui darbuotojo pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jam vykstant pietauti, o ne pietaujant. Norėtume atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 143 str. 1 d. 2 p. ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės laikas (kai darbuotojas, būdamas komandiruotės vietoje, atlieka savo darbines funkcijas pagal nustatytą darbo grafiką) ir tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Pagal DK 158 str. 2 d. ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), darbuotojui suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kai darbuotojas ja naudojasi savo nuožiūra, į darbo laiką neįskaitoma. Ši nuostata taikoma ir darbuotojų, kurie naudojasi pietų pertrauka būdami komandiruotėje, atžvilgiu. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, specialistų nuomone, nelaimingas atsitikimas, įvykęs darbuotojui būnant komandiruotėje, tačiau per neįskaitomą į darbo laiką pietų pertrauką, nepriskirtina prie nelaimingų atsitikimų darbe, o vertinama kaip trauma buityje ir dėl tokio atvejo nesurašomas nei N-1, nei N-2 formos aktai.
Kad paaiškintumėme minėtą sąvoką, pirmiausia reikėtų paaiškinti, kodėl reikia pranešti apie įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe padalinio ar įmonės vadovui kuo greičiau. Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių nustatymo sėkmė priklauso nuo faktinių aplinkybių tikslumo, liudininkų parodymų ir pan. Svarbu, kad įvykio vieta, kol bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, nebūtų pakeista. Ne paslaptis, kad kartais įvykio aplinkybes bandoma falsifikuoti, nuslėpti, o tai apsunkina nelaimingo atsitikimo tyrimą. Todėl savalaikis apsilankymas įvykio vietoje padės išsiaiškinant tikrąsias nelaimingo atsitikimo priežastis, o tuo pačiu ir numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti. Ypač tai svarbu, kai įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Apie nelaimingą atsitikimą darbe pats nukentėjęs asmuo, (jei gali) arba įvykį ar jo padarinius matęs asmuo privalo pranešti padalinio ar įmonės vadovui, nesvarbu kokiomis ryšio priemonėmis iš karto (kiek įmanoma greičiau), kai tik sužino apie nelaimingą atsitikimą (nesvarbu, ar nelaimingas atsitikimas įvyko išeiginėmis dienomis, ar po darbo valandų). Jei nukentėjusiojo tokia sveikatos būklė, kad negali pranešti, tai jam tokia norma ir netaikoma. Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui, padalinio (įmonės) vadovas, atsižvelgdamas į nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nuspręs, ar jis nedelsdamas vyks į įvykio vietą ar priims kitą sprendimą.
Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe aktą įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti Sodrai (draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu) su užkoduotais tik tais akto langeliais, kur pateikiama jau koduota informacija t. y., N1 formos akto nuo 1 iki 1.5. ir 2, 3 ir 3.1 punktai (pvz.: asmens kodai, pašto indeksas, bendras darbuotojų skaičius, darbuotojų dirbančių pavojingus darbus skaičius ir pan.).