11. Drausminė nuobauda darbuotojui iškėlus baudžiamąją byla gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ar į šį laikotarpį įskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kasmetinių atostogų?

Informuojame, kad DK 241 str. 1 d. numato, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti, įstatymų leidėjas, apibrėždamas drausminės nuobaudos skyrimo terminus, tiesiogiai nenumatė, jog, iškėlus baudžiamąją bylą, ligos laikotarpis neįeina į dviejų mėnesių terminą drausminei atsakomybei skirti.
Nepaisant to, pastebėtina, kad DK normos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į DK sistemą bei jo struktūrą, siekiant užtikrinti DK vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą (DK 10 str. 1 d. ). Pažymėtina ir tai, kad 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisėjų senatas nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 18 p. nurodė, jog DK 241 str. 1 d. nustatyti terminai yra naikinamieji (DK 28 str. ). Į juos neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kuris praėjo darbdaviui gaunant atitinkamo organo sutikimą drausminei nuobaudai skirti arba ginčijant teismine tvarka atsisakymą duoti sutikimą (DK 9, 10 str.).
Taigi, remiantis sisteminiu bei loginiu teisės normų aiškinimo metodais, taip pat LAT suformuota praktika, iškėlus baudžiamąją bylą, į dviejų mėnesių terminą drausminei atsakomybei skirti neįskaitomi darbuotojo ligos, atostogų laikotarpiai ar komandiruotėje būtas laikas.