Atsakydami į pateiktą klausimą, informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 str. 1 d. darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į vieną laisvą nuo darbo dieną, už kurią darbdavys moka darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Šis straipsnis yra imperatyvus darbdaviui ir jis negali nesuteikti laisvos dienos darbuotojui. Aiškinant DK 214 str. 1 d., pažymėtina, kad šis įstatyme numatytas papildomas poilsio laikas suteikiamas tik tada, kai to pageidauja ir pateikia rašytinį prašymą turintis tokią teisę darbuotojas. Darbdavys savo valia negali paskirti darbuotojui poilsio dienos. Darbuotojui pareikalavus papildomo poilsio laiko, darbdaviui atsiranda pareiga jį suteikti. Konkreti poilsio suteikimo tvarka nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
DK nenumato jokių reikalavimų dėl darbuotojo darbo laiko, kurį jis turi dirbti per mėnesį, kad gautų laisvą dieną. DK 214 str. 1 d. numatytai teisei įgyti nėra skaičiuojamas darbo stažas, vienintelis imperatyvus reikalavimas darbdavio atžvilgiu yra darbuotojo prašymas suteikti laisvą dieną bei dokumentai, patvirtinantys, jog darbuotojo auginamas vaikas yra neįgalus. Kaip jau minėta, šis prašymas yra privalomas darbdaviui ir jis negali nesuteikti laisvos nuo darbo dienos darbuotojui.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis papildomas poilsio laikas turėtų būti suteikiamas darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus) per einamąjį mėnesį. Jei dėl ligos, kasmetinių atostogų ar kitų priežasčių darbuotojas negali pasinaudoti minima lengvata, tokiu atveju, šios papildomo poilsio dienos ar valandos nesikaupia, kadangi DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus per mėnesį priklausančiu papildomu poilsio laiku, jį perkelti į kitą mėnesį.
