Pagal DK 226 str. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Paminėtina, kad atskirais darbo teisinio reguliavimo aspektais taikytina įstatymo analogija (DK 9 str.), todėl konkrečiu atveju būtina įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisines normas.
Pažymėtina, kad CPK 739 str. išvardytos pajamų rūšys (pinigų sumos), iš kurių negali būti išieškoma. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Tokiu būdu piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskiriama prie sumų, iš kurių būtų draudžiama išieškoti.
