DK 179 straipsnyje reglamentuota nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo tvarka. Straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos moteriai suteikiamos visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Antrojoje straipsnio dalyje nurodytą, kad už šį atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Kitaip nei už kasmetines atostogas, kai vidutinį darbo užmokestį už atostogų laiką moka darbdavys, už nėštumo ir gimdymo atostogas mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad nėštumo ir gimdymo atostogos yra tikslinių atostogų rūšis, kurių ypatybė ta, kad teisė į jas atsiranda ne išdirbus tam tikrą nustatytą kalendorinį laikotarpį, o tik atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje numatytam tikslui ar aplinkybėms. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti teise į šias atostogas, pateikia darbdaviui nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, kurį išduoda nėščias moteris prižiūrintys asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ ( Žin., 2005, Nr. 83-3078)). Atkreipiame dėmesį, kad naudotis šia tikslinių atostogų rūšimi yra teisė, o ne pareiga, todėl pasinaudoti ar nepasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis sprendžia pati darbuotoja. Taigi, esant išrašytam nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimui, nėščia darbuotoja pati sprendžia, ar jai naudotis aptariama teise, ar ne. Apie priimtą sprendimą darbuotoja turi pranešti darbdaviui.
Papildomai pažymime, kad priešingai nei vaiko priežiūros atostogos, nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti suteikiamos dalimis, todėl, nusprendus jomis pasinaudoti, darbuotojai jos suteikiamos visos iš karto, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų. Tokiu atveju teisę į tikslines vaiko priežiūros atostogas darbuotoja įgis tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Jei moteris nusprendžia nesinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, teisė į vaiko priežiūros atostogas atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Jomis naudotis pagal šeimos pasirinkimą gali motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis arba kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų (DK 180 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu informuojame, kad galiojantys darbo įstatymai nenumato prievolės pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, jei darbuotoja pageidauja vėliau naudotis atostogomis vaikui prižiūrėti. Jei nebuvo eita nėštumo ir gimdymo atostogų, teisė į vaiko priežiūros atostogas atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.