Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punktą, tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus šio nutarimo 3 punkte nurodytą atvejį, įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). DK 220 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Atkreipiame dėmesį, kad tarnybinės komandiruotės trukmė yra ribojama – vadovaujantis minėto nutarimo 2 punktu, komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis.
Nutarime nurodyta 183 dienų trukmė yra taikytina tik apskaitant su tarnybine komandiruote susijusias išlaidas. Taigi, darbdavys turi teisę siųsti darbuotoją į tarnybinę komandiruotę ir ilgesniam kalendorinių dienų skaičiui, tačiau tokiu atveju dienpinigiai, išmokėti už kalendorines dienas, viršijančias 183 dienų trukmę, bus apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis.
