28. Dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumų.

1) Taikytinas teisinis reglamentavimas
Vairuotojai, atsižvelgiant į tai, kurie teisės aktai reglamentuoja jų darbo ir poilsio laiką, skirstomi į dvi grupes:
a) kurie patenka į 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau – Reglamentas) reguliavimo sritį;
b) kurie nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį.
Reglamentas taikomas vežant keliais:
a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos,
b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui (Reglamento 2 str.), išskyrus išimtis, nustatytas Reglamento 3 str. ir 13 str. 1 d. a-d ir f-p punktuose.
Tais atvejais, kai Reglamentas netaikomas, vairuotojų darbo ir poilsio laikui taikomos bendros Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, tai yra tokie vairuotojai dirba pagal bendrus DK įtvirtintus darbo ir poilsio laiko režimų principus.
Reglamentas taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių (t. y. Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino). Kai vežimas vykdomas į kitas šalis, ar per kitą šalį (pvz., Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją), visam reisui vietoje Reglamento taikomas Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR).
Reglamentas/AETR reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus. Vairuotojų, patenkančių į Reglamento reguliavimo sritį, darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ (toliau – Ypatumai). Ypatumai papildo Reglamentą/AETR, nes Reglamentas/AETR reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus, o Ypatumai – darbo ir poilsio laiko režimus (vairavimas – tai tik dalis darbo laiko).
Vairuotojams, kurie nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį, Ypatumai netaikomi.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja vairavimo trukmės, kai vairuotojų darbo ir poilsio laikui taikomos bendros DK nuostatos.
2) Dėl naktinio darbo apmokėjimo
DK 148 str. nustatyta, kad transporte (…) ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė. Taigi DK 148 str. suteikia įgaliojimus Vyriausybei patvirtinti tam tikrose ekonominės veiklos srityse tik darbo ir poilsio laiko ypatumus, įgaliojimų patvirtinti darbo apmokėjimo ypatumus jis nesuteikia. Paminėtina, kad Ypatumai parengti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2002-03-11 direktyvą 2002/15/EB „Dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąją kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo“ (toliau – Direktyva), kurioje jos tikslas apibrėžtas – nustatyti minimalius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąją kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas (Direktyvos 1 str.). Direktyvoje nakties laiko sąvoka yra apibrėžta taip: tai nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas mažiausiai keturių valandų laikas periode nuo 00.00 iki 07.00 val. (Direktyvos 3 str. h p.). Naktinis darbas – tai bet koks darbas nakties metu (Direktyvos 3 str. i p.). Vadovaujantis Direktyvos 7 str., valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas neviršytų dešimties valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį; kompensacija už naktinį darbą skiriama pagal nacionalinės teisės aktuose numatytas priemones. Taigi Direktyva nenusako, kad padidintas darbo užmokestis (kompensacija) už darbą naktį priklauso tik už darbą pagal nakties laiko sąvoką, apibrėžtą Direktyvoje.
Darbo apmokėjimo už naktinį darbą principas negali skirtis priklausomai nuo to, ar vežimui taikomas Reglamentas su Ypatumais, ar ne. Nuo šios aplinkybės priklauso taikomos darbo ir poilsio laiko taisyklės, bet ne apmokėjimo principas.
Visiems vairuotojams (kaip ir visiems kitiems darbuotojams) taikomas vienodas darbo apmokėjimo už naktinį darbą principas (vienoda apsauga), t. y. DK 193 str. nustatyta tvarka apmokamas darbas (faktinis darbo laikas) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pagal nakties laiko sąvoką, apibrėžtą DK 154 str. 1 d. Nakties laikas, minimas Ypatumų 10 p. – nuo 00 val. iki 7 val. – taikomas tik Ypatumų 11.4 p., kuris nusako, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį, prasme (t. y., specialiąja prasme). Aiškinant sistemiškai, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse Bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587, 1.7 p. principas, kad DK 154 str. nuostatos dėl darbo naktį netaikomos transporte, apima tik DK 154 str. 2 d. (naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai; naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda), 154 str. 5 d. (tam tikrais atvejais nakties darbo trukmė netrumpinama) nuostatas, o 154 str. 1 d. nuostatą, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val., tik tiek, kiek tai susiję su DK 154 str. 2 d. nuostatų taikymu (nes Ypatumai įtvirtina nuostatą, kad kai atliekamas naktinis darbas, o juo laikomas bet kuris darbas nuo 00.00 val. iki 07.00 val., kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 val. per kiekvieną 24 valandų laikotarpį).
3) Dėl darbo laiko žiniaraščių pildymo
Ypatumų 14 p. nusako, kad mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą. Paprašius darbdaviai mobiliems darbuotojams pateikia dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas. Vadovaujantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 (toliau – Aprašas), 2 p., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Pagal Aprašo 3.1 p. darbo laiko apskaitos žiniaraščio darbuotojui skirtoje pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai. Aprašas nenumato galimybės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vietoje atitinkamo žymėjimo duoti nuorodą į kitus dokumentus, pvz., į tachografo registracijos lapus. Atsisakyti pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius pagal nustatytą tvarką: nurodant kiekvieną dieną dirbtą laiką ir neatvykimus į darbą, išskiriant nakties laiku dirbtą laiką (t. y., nuo 22 val. iki 6 val., nes jis reikšmingas apmokėjimui), nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad priešingu atveju taip pat būtų neįgyvendinamos Ypatumų 14 p. nuostatos.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi, atsižvelgiant į tachografo registracijos lapų/identifikavimo kortelių, naudojamų skaitmeniniuose tachografuose, duomenis (Ypatumų 14-2 p.).
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašomas faktiškai kiekvieną kalendorinę dieną (t. y. nuo 00 val. iki 24 val.) dirbtas laikas, o atsižvelgiant į tai, kad vieną kalendorinę dieną gali pasibaigti vairuotojo viena darbo diena ir prasidėti kita, akivaizdu, kad iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio žymėjimų neįmanoma spręsti, ar vairuotojai laikosi darbo ir poilsio laiko režimų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimai skirti tik darbo užmokesčio skaičiavimui, įskaitant ir darbo laiko balansui atlikti pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui. Pažymėtina, kad Ypatumai neįveda pareigos vesti papildomai vairuotojų darbo laiko apskaitą pagal jų darbo dienas.
4) Dėl viršvalandinio darbo
Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Šių darbuotojų viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus, laikomas viršvalandiniu ir jis apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka. Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 val. (Ypatumų 11.1 p.), tačiau savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 val. Pažymėtina, kad vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma DK 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus, t. y. 120 (180) val. (Darbo ir poilsio laiko ypatumų Ekonominės veiklos srityse Bendrųjų nuostatų 1.6 p.). Tai reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių. Savaite yra laikomas laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. (Ypatumų 10 p.). Nuostata, kad savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 val., reiškia maksimalų vidutinį darbo laiką, kartu su viršvalandžiais, per savaitę, vertinant visą apskaitinį laikotarpį.
Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu). Jis gali būti iki 4 mėnesių, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėn. (Ypatumų 12 p.).
Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar savaitinės darbo laiko trukmės (t. y. vidiniai viršvalandžiai) neleidžiami – Ypatumai nenumato jokių išimčių, leidžiančių viršyti maksimalų dienos ar savaitės darbo laiką. Tačiau pasitaikius tokiam atvejui, ir šiuo atveju taikoma bendra nuostata, kad viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.
5) Dėl darbo užmokesčio
DK 188 str. 1 d. nustato, kad darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse. Vadovaujantis DK 188 str. 2 d., konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Vairuotojams iš esmės nustatoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, taikant mėnesinę tarifinę algą ar valandinį tarifinį atlygį. Be to, vairuotojams mokamas padidintas darbo užmokestis už darbą nakties laiku, viršvalandžius (DK 193 str.), švenčių dieną (DK 194 str. 2 d.), o kai sudaromas darbo grafikas – ir kompensuojamas darbas poilsio dienomis (DK 194 str. 1 d.). Tais atvejais, kai darbdavys draudžia vairuotojui dirbti nakties laiku DK 99 str. 4 d. nustatyta tvarka, o vairuotojas tai ignoruoja, vairuotojui, neatsižvelgiant į tai, padidintas darbo užmokestis už naktinį darbą priklauso, tačiau gali būti svarstomas klausimas dėl jo patraukimo drausminėn atsakomybėn.
Pažymėtina, kad Reglamento 10 str. 1 d. draudžia mokėti vairuotojams mokėjimus, netgi premijas ar priedus prie atlyginimo, už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį.
Ypatumai neleidžia vairuotojams taikyti ne visą darbo laiką. Kai vairuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis, būtina paisyti apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus – jeigu vairuotojas neišdirba valandų, nesant neatvykimų į darbą, pagal nustatytą normą, jam sumokama už visą apskaitinio laikotarpio normalų valandų skaičių (DK 149 str. 2 d.). Jeigu vairuotojui nustatyta mėnesinė tarifinė alga ir jis neišdirba valandų, nesant neatvykimų į darbą, pagal nustatytą normalų darbo valandų skaičių, jam darbo užmokestis, atsižvelgiant į neišdirbtas valandas, negali būti mažinamas.
Darbdaviai gali pasirinkti, ar vairuotojų išvykas forminti tarnybine komandiruote, taikant LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, ar taikyti Vyriausybės 2003-01-28 nutarimą Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (LAT civ. byla Nr. 3K-3-1127/2003). Išvykas forminant tarnybine komandiruote, vairuotojams dienpinigiai paskaičiuojami pagal Finansų ministro patvirtintas normas. Mažesni dienpinigiai gali būti mokami LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 p. nustatytais atvejais. Šio nutarimo 6.1 p. nustatyta, kad mažesni dienpinigiai gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nuo Finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių sumos. Pažymėtina, kad LAT civ. byloje 3K-3-53/2008 pasisakė, jog darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas (kuriuo nustatomos mažesnės dienpinigių normos); darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste. Šiuo atveju galėtų būti laikoma, kad darbuotojas su įsakymu supažindintinas (DK 99 str. 4 d.).
Dienpinigiai paskaičiuojami už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas. Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena (Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, 3 p.).
Taip pat paminėtina, kad LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 p. nustatyta, kad jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas, turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas (…). Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju, grįžusiu iš komandiruotės, ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
6) Dėl materialinės atsakomybės
DK 224 str. 1 d. nustatyta, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis DK 224 str. 2 d. 1 p., išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.
Vadovaujantis DK 225 str. 1 d., 225 str. 3 d., darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos ir dienpinigių (DK 226 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 str.).
Darbdavio rašytiniu nurodymu negali būti iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoma, nepažeidžiant DK 225 str. nustatytų maksimalių išskaitų dydžių, daugiau kaip darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Tačiau pagal darbuotojo raštišką prašymą iš jo darbo užmokesčio gali būti išieškoma žala, didesnė kaip jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, taip pat taikant didesnius išskaitų dydžius, negu nustatyti DK 225 str. (DK 258 str. 1 d.). Dėl žalos, viršijančios darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, neišleidus per vieną mėnesį rašytinio nurodymo dėl išskaitos iš darbo užmokesčio, neišieškojus žalos dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, žala gali būti išieškoma teismine tvarka, tokiems reikalavimams taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 str. 2 d.).
Taigi, nesant darbuotojo atitinkamo raštiško prašymo, negrąžintas komandiruotės avansas gali būti atskaitomas iš darbo užmokesčio, nepažeidžiant DK 225 str. nustatytų maksimalių išskaitų dydžių.