DK 59 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Pažymėtina, kad kolektyvinės sutarties šalimis, remiantis DK 60 straipsnio 1 dalimi, yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis IX skyriuje „Įmonės kolektyvinė sutartis“ nustatytomis kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis (DK 60 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo ( Žin. 2004, Nr. 164-5972) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų.
Darbuotojų atstovui, remiantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra taikomos visos Įstatymo ir kitų įstatymų, norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas, o taip pat teisė sudaryti su darbdaviu įmonės kolektyvinę sutartį, įmonės filialo, atstovybės ar struktūrinio padalinio kolektyvinę sutartį (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
