Nuo atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities atleidžiami šių įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai:
1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – atstovaujamųjų, valstybės vadovo, vykdomųjų, teisminės valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančių institucijų, įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus;
2. politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, tarptautinių organizacijų;
3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų;
4. tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų;
5. bankų, draudimo, kitų finansų ir kredito įstaigų.
Nepaisant to, darbdavys nėra atleidžiamas nuo įstatyminės prievolės užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali teisės aktų nustatyta tvarka pirkti išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paslaugas. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti užtektinai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones
